Šokoladas ir mėtos – tai kombinacija, kuri arba iš karto sužadina apetitą, arba sukelia abejonių. Aš pati priklausau pirmajai grupei ir galiu prisipažinti, kad šis tortas namuose kepamas bent keturis kartus per metus, ne tik gimtadieniams. Kai vasarą sode auga šviežios mėtos, tiesiog nusidedu kelis lapelius, sutrinu su cukrumi ir jau žinau, kad vakare bus desertas.
Šis tortas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas – daug sluoksnių, glazūra, kremas, dar ir mėtų aromatas turi jausti tiksliai tiek, kiek reikia, o ne perkrauti visą skonį. Tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo tvarkos ir kelių smulkmenų, apie kurias papasakosiu žemiau.
Kodėl šokoladas ir mėtos tinka vienas kitam
Daug žmonių pirmą kartą su šia kombinacija susipažįsta per zubais braškančius mėtinius šokoladinius saldainius, kuriuos vaikystėje visi arba mylėjo, arba nekentė. Bet tortas – kitas reikalas. Čia mėta neturi būti dominuojanti, ji tiesiog atveria šokoladą, padaro jį šviežesnį, ne tokį sunkų. Karčiojo šokolado tanindas ir mėtos vėsumas veikia vienas kitą papildydami, todėl gero kokybės šokolado ir švelnaus mėtų prieskonio derinys iš tiesų yra klasika, kurios verta neatsisakyti dėl vaikystės traumų su dantų pastos skonio saldainiais.
Svarbiausia taisyklė – naudoti tikrą mėtų aromatą, ne dirbtinį. Skirtumas jaučiamas iškart. Natūralus mėtų ekstraktas ar švieži lapeliai duoda švelnesnį, kvapnesnį rezultatą, o dirbtinis aromatas dažnai primena dantų pastos skonį, kurio niekas nesitikėjo pyragyne.
Produktai, kurių verta neskubėti taupyti
Tortas su tokiu skoniu junginiu yra tas atvejis, kai verta neskubėti su kiekvienu ingredientu. Šokoladas – bene svarbiausias veiksnys. Rekomenduoju rinktis bent 55-60 proc. kakavos turintį juodąjį šokoladą biskvitui ir glazūrai. Jis suteikia gilumą, be kurio mėtos tiesiog nuskęstų saldume.
Sviestas turėtų būti tikras, ne margarinas – tortas su margarinu praranda tekstūrą ir dažnai lieka riebus, bet ne kremiškas. Kiaušiniai – kambario temperatūros, nes šalti kiaušiniai sunkiau įsimuša į tešlą ir biskvitas gali išeiti nelygus.
Mėtų aromatui rinkitės vieną iš dviejų variantų: šviežias mėtas (jos suteikia natūralų, švelnų prieskonį, bet reikalauja daugiau darbo – lapelius reikia smulkiai kapoti arba užpilti karštu grietinėlės mišiniu, kad atiduotų aromatą) arba natūralų mėtų ekstraktą, kurio užtenka labai mažai – vos kelių lašų per kremą.
Biskvito ruošimas – pagrindas, nuo kurio priklauso viskas
Šokoladinis biskvitas šiam tortui turi būti drėgnas, tankokas, bet ne sunkus. Kai kepate, verta atsiminti kelis dalykus:
Kakavos milteliai turi būti sijoti kartu su miltais ir kepimo soda – šis žingsnis dažnai apleidžiamas, tačiau tai lemia, ar biskvitas kils tolygiai, ar liks su gumulėliais viduje.
Verta įpilti šiek tiek karštos kavos arba tiesiog karšto vandens į tešlą. Skambant keistai, kava sustiprina šokolado skonį, bet pati kavos gama praktiškai nesijaučia gataviame kepinyje – ji tik pagilina šokolado natas.
Nekepkite biskvito per ilgai. Šokoladinis pyragas linkęs greitai persidžiūti, o tai reiškia, kad tortas taps trapus ir sunkiai laikysis sluoksniuose. Geriau ištraukti kelias minutes anksčiau ir leisti jam „pasiekti“ formoje.
Kai biskvitas atvėsta, jį verta palikti bent kelias valandas, o geriausia – per naktį, suvyniotą į plėvelę. Tai leidžia drėgmei tolygiai pasiskirstyti ir kepinys tampa daug lengviau pjaustomas į sluoksnius.
Mėtų kremas – ta dalis, kurioje lengva perlenkti
Čia slypi dažniausia klaida, kurią matau žmonių, kepančių šį tortą pirmą kartą – per didelis mėtų kiekis. Norisi, kad skonis būtų ryškus, tačiau mėta yra viena iš tų prieskonių, kurios greitai užgožia visą kitą kompoziciją.
Klasikinis mėtų kremas ruošiamas iš plaktos grietinėlės, sviesto kremo pagrindo arba varškės sūrio mišinio, į kurį įmaišomas mėtų ekstraktas lašais. Pradėkite nuo trijų-keturių lašų litrui kremo ir skanaukite – visada galima papildyti, bet perlenkę ištaisyti bus sunku.
Jei naudojate šviežias mėtas, geriausia jas užplikyti karštoje grietinėlėje, palikti pastovėti bent pusvalandį, tada nukošti lapelius ir tik po to naudoti aromatizuotą grietinėlę kremui. Šis metodas suteikia švelnesnį, natūralesnį skonį nei tiesiog susmulkintos mėtos, primaišytos į kremą – kartais smulkintos mėtos duoda nemalonų žolinį poskonį, kurio norisi išvengti.
Kai kas prideda šiek tiek žalios spalvos dažiklio kremui, kad tortas atrodytų kaip klasikinis „mint chocolate“ desertas. Tai visiškai neprivalomas žingsnis, tačiau vizualiai jis veikia labai gerai, ypač jei tortas ruošiamas švenčiai.
Glazūra ir dekoravimas be per didelio streso
Šokoladinė glazūra ant šio torto turėtų būti blizgi, tirštoka, bet lengvai tekanti. Paprasčiausias variantas – šokoladas su grietinėle, santykiu apytiksliai vienas prie vieno, sudėti į karštą grietinėlę ir palaukti, kol šokoladas išsilydytų pats, be papildomo maišymo pirmas kelias minutes.
Dekoravimui puikiai tinka:
Šviežios mėtų šakelės – jos ne tik gražiai atrodo, bet ir iš anksto duoda užuominą apie skonį, kurio tikėtis iš pyrago.
Smulkinto šokolado skiedrelės, pabarstytos ant viršaus prieš glazūrai sustingstant – tai suteikia gražią teksturą ir papildomą traškumą.
Mėtiniai šokoladiniai gabalėliai ar mėtinis saldainis, sutrupintas ir pabarstytas ant kraštų – nedidelė, bet efektinga detalė, kuri iškart pasako, kokio skonio tortas laukia po pirmo kąsnio.
Dažniausios klaidos, kurias verta žinoti iš anksto
Per ilgas kepimas – jau minėjau, bet pakartosiu, nes tai bene labiausiai paplitusi problema. Šokoladinis biskvitas atrodo tamsus net kai jis dar nepilnai iškepęs, todėl vizualiai lengva apsigauti. Naudokite dantų krapštuką ar medinį iešmelį – jis turi išlipti su keliais drėgnais trupinėliais, ne visiškai sausas.
Šalto kremo tepimas ant šilto biskvito – tai garantuotas kelias į sutirpusį, nelygų sluoksnį. Biskvitas turi būti visiškai atvėsęs, geriausia šaldytuve pabuvęs bent valandą prieš tepant kremą.
Per didelis mėtų kiekis, apie kurį jau minėjau – tikrai geriau pradėti mažai, nei sugadinti visą tortą per stiprų mėtos aromatą, kuris kartais primena dantų pastą, o ne desertą.
Glazūros užpylimas ant nepakankamai atšaldyto torto – glazūra tiesiog nuslys nuo šonų, jei tortas nebuvo bent valandą šaldytuve prieš dekoravimą.
Kaip laikyti ir kada geriausia kepti iš anksto
Šis tortas iš tų, kurie tik pagerėja per naktį. Skoniai susigulasi, mėtos aromatas tolygiai pasiskirsto per visus sluoksnius, o biskvitas taps drėgnesnis. Todėl visai neblogas planas – kepti likus dienai prieš šventę, sudėti sluoksnius ir palikti šaldytuve, o glazūrą ir dekoravimą palikti pačiai dienai.
Laikyti tortą reikia šaldytuve, uždarytoje dėžutėje ar bent apdengtą, kad nesugertų kitų kvapų iš šaldytuvo – šokoladas tam yra ypač jautrus. Suvalgyti geriausia per tris-keturias dienas, ilgiau laikant kremas gali prarasti tekstūrą, o biskvitas – tapti per drėgnas.
Šaldyti visą tortą nerekomenduočiau, nes kremas su grietinėle po atšildymo dažnai tampa vandeningas. Jei tikrai reikia paruošti iš anksto ilgesniam laikui, geriau užšaldyti tik biskvito sluoksnius, gerai suvyniotus, o kremą ir glazūrą ruošti prieš patiekimą.
Ką turėtumėte atsiminti, kai pjaustysite pirmą griežinį
Šokolado ir mėtų tortas nėra desertas, kuriame reikia veikti skubotai – jam reikia laiko tarp etapų, kantrybės su mėtų kiekiu ir kokybiškų ingredientų, kurie darbą padarys už jus. Jei laikysitės pagrindinės taisyklės – mažiau mėtos yra daugiau skonio – rezultatas nustebins net tuos, kurie iš principo nekenčia mėtinio šokolado derinio iš vaikystės.
Paskutinis patarimas, kurį duočiau bet kam, ruošiantis šiam tortui pirmą kartą: išbandykite kremą prieš tepdami visą tortą. Paimkite šaukštelį, paskanaukite, palaukite kelias sekundes, kol mėtos vėsumas pasklinda burnoje. Jei skonis atrodo pakankamai švelnus, kad norėtumėte antro šaukštelio – tada tikrai jau viskas gerai subalansuota, ir galite drąsiai tepti likusius sluoksnius, žinodami, kad tortas nustebins tiek jus, tiek jūsų svečius.
