Spalį Europos miestų gatvėse pasklinda ypatingas kvapas: ant įkaitusių keptuvių ir specialiose krosnelėse skrunda valgomieji kaštainiai. Pietų Europoje tai vienas mėgstamiausių rudens skanėstų, kurį žmonės valgo tiesiog eidami gatve. Lietuvoje šie riešutai parduotuvėse taip pat pasirodo vis dažniau, tačiau ne visi žino, kaip juos paruošti ir kuo jie skiriasi nuo kaštonų, kuriuos rudenį renkame parkuose.
Valgomieji kaštainiai turi švelnų, nežymiai saldų skonį, primenantį keptas bulves ir riešutus. Juos galima skrudinti orkaitėje, virti, trinti į kreminę tyrę, dėti į sriubas ar gaminti desertus. Prieš imantis receptų reikia žinoti vieną dalyką: Lietuvos parkuose augančių paprastųjų kaštonų sėklos nėra valgomos.
Kuo valgomieji kaštainiai skiriasi nuo paprastųjų kaštonų?
Lietuvoje įprasti paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum) ir valgomieji kaštainiai (Castanea sativa) yra du skirtingi augalai. Jų rudos, blizgios sėklos atrodo panašiai, bet botaniškai šie augalai nėra artimi giminaičiai.
Paprastieji kaštonai auga miestų parkuose, prie mokyklų ir gatvių. Rudenį jų vaisiai iškrenta iš žalios dėžutės, padengtos gana stambiais dygliais. Tokias sėklas dažnai renka vaikai, bet valgyti jų negalima: jose yra žmogaus organizmui kenksmingų junginių, galinčių sukelti apsinuodijimą.
Valgomųjų kaštainių vaisiai paprastai slepiasi apvalkale, apaugusiame labai tankiais, ilgais ir aštriais spygliais. Patys riešutai dažnai būna šiek tiek suplokštėję, su smailėjančia viršūne. Būtent jie parduodami maistui ir naudojami receptuose.
Lietuvoje valgomasis kaštainis auginamas retai, todėl saugiausia rinktis parduotuvėse ar iš patikimų augintojų pirktus, aiškiai maistui skirtus kaštainius. Jei nesate tikri, kokio medžio vaisius radote, jo neragaukite.
Kaip iškepti kaštainius orkaitėje, kad lukštas lengvai nusiluptų?
Vienas paprasčiausių ir skaniausių būdų paruošti kaštainius yra juos skrudinti orkaitėje. Iškepę jie tampa minkšti, šiek tiek miltingi, o natūralus saldumas išryškėja. Juos galima valgyti vienus arba patiekti kaip šiltą užkandį.
Ko reikės
- 400–500 g valgomųjų kaštainių;
- vandens mirkymui;
- žiupsnelio druskos, jei norisi.
Kaip gaminti
- Kaštainius nuplaukite ir apžiūrėkite. Jei pastebėjote pelėsio, skylučių ar pažeistų vietų, tokius riešutus išmeskite.
- Aštriu peiliu kiekvieno kaštainio išgaubtoje pusėje įpjaukite kryželį arba vieną pakankamai ilgą pjūvį per lukštą. Tai svarbu, nes kepant viduje kaupiasi garai, o neįpjauti kaštainiai gali trūkti ar net iššokti iš kepimo skardos.
- Įpjautus riešutus maždaug 20–30 minučių galima pamirkyti vandenyje. Šis žingsnis nėra būtinas, bet kartais padeda lengviau pašalinti lukštą ir vidinę odelę.
- Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Kaštainius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos įpjauta puse į viršų ir kepkite apie 20–30 minučių, priklausomai nuo dydžio. Kai lukštai prasivers, o vidus suminkštės, riešutai paruošti.
- Ištrauktus kaštainius trumpam uždenkite virtuviniu rankšluosčiu. Po kelių minučių nulupkite kietą išorinį lukštą ir po juo esančią ploną rudą odelę. Geriausia lupti dar šiltus kaštainius, nes visiškai atvėsusių odelė dažnai laikosi tvirčiau.
Šviežiai iškepti kaštainiai skaniausi dar šilti. Juos galima lengvai pasūdyti arba valgyti be jokių priedų.
Ką dar galima pagaminti iš kaštainių: sriubą, garnyrą ar desertą?
Valgomieji kaštainiai tinka ir sūriems, ir saldiems patiekalams. Ypač gerai jie dera su grybais, moliūgais, paukštiena, obuoliais, cinamonu ir grietinėle.
Kreminė kaštainių sriuba
- maždaug 250 g išvirtų ir nuluptų kaštainių;
- 1 svogūno;
- 500 ml daržovių sultinio;
- 100 ml grietinėlės;
- 1 šaukšto sviesto;
- druskos ir pipirų.
- Puode ištirpinkite sviestą ir pakepinkite smulkintą svogūną.
- Sudėkite kaštainius ir supilkite sultinį.
- Virkite apie 10–15 minučių, kol viskas suminkštės.
- Sutrinkite elektriniu trintuvu, įpilkite grietinėlės, pagardinkite druska ir pipirais.
Sriuba gaunasi tiršta, švelnaus skonio, tinkanti vėsiam rudens vakarui.
Kaštainių tyrė prie mėsos
- maždaug 300 g virtų kaštainių;
- 20 g sviesto;
- apie 100 ml pieno arba sultinio;
- druskos, pipirų ir žiupsnelio muskato riešuto;
- nedidelio kiekio cukraus, jei norisi saldžiau (nebūtina).
- Kaštainius trumpai pašildykite keptuvėje su sviestu.
- Įpilkite pieno arba sultinio ir sutrinkite iki norimos konsistencijos.
- Pagardinkite druska, pipirais ir muskato riešutu.
Toks garnyras ypač dera prie keptos anties, vištienos ar žvėrienos.
Saldus kaštainių kremas
- 250 g nuluptų kaštainių;
- 200 ml pieno;
- 2–3 šaukštų cukraus;
- trupučio vanilės;
- plaktos grietinėlės pagal skonį.
- Kaštainius išvirkite su pienu, cukrumi ir vanile. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol kaštainiai taps labai minkšti ir lengvai susitrins.
- Masę sutrinkite iki vientisos konsistencijos ir atvėsinkite.
- Pagal skonį įmaišykite plaktos grietinėlės.
Desertą galima patiekti su tarkuotu šokoladu, cinamonu ar šviežiomis uogomis.
Jei nenorite ilgai lupti kaštainių, sriuboms ir desertams galima naudoti jau išvirtus, vakuuminėje pakuotėje parduodamus valgomuosius kaštainius. Tai patogus pasirinkimas, kai norisi išbandyti receptą be ilgesnio pasiruošimo.
Kaip išsirinkti šviežius kaštainius ir kiek laiko juos laikyti?
Perkant šviežius valgomuosius kaštainius pirmiausia verta apžiūrėti lukštą. Jis turėtų būti tvirtas, lygus, be pelėsio, didelių įtrūkimų ar kenkėjų paliktų skylučių. Geras riešutas pagal dydį paprastai atrodo gana sunkus, o labai lengvas gali būti išdžiūvęs.
Kartais patariama kaštainius panardinti į vandenį ir žiūrėti, ar jie skęsta. Plūduriuojantys riešutai gali būti išdžiūvę arba pažeisti, tačiau toks bandymas nėra visiškai patikimas šviežumo įrodymas. Net ir nuskendusius kaštainius prieš ruošiant būtina apžiūrėti.
Skirtingai nei daugelis džiovintų riešutų, švieži kaštainiai turi gana daug drėgmės, todėl kambario temperatūroje gali greitai sugesti. Juos geriausia laikyti šaldytuve, orui laidžiame maišelyje ar inde, neleidžiant kauptis kondensatui. Patartina suvartoti per vieną ar dvi savaites, o ilgesniam laikymui rinktis šaldymą arba pramoniniu būdu paruoštus produktus.
Iškeptus ar išvirtus kaštainius laikykite šaldytuve ir suvartokite per kelias dienas. Jei atsiranda pelėsio, nemalonus kvapas ar neįprasta tekstūra, jų valgyti nebereikėtų.
Valgomieji kaštainiai vertinami ir dėl maistinės sudėties. Juose yra skaidulų, kalio ir angliavandenių, todėl jie gana sotūs. Palyginti su daugeliu kitų riešutų, kaštainiuose mažiau riebalų. Be to, jie natūraliai neturi glitimo, todėl gryni kaštainiai gali tikti jo nevartojantiems žmonėms.
Ruduo yra geriausias metas susipažinti su šiuo skanėstu, o jei dar niekada neragavote, pradėkite nuo paprasčiausio būdo – iškepkite kaštainius orkaitėje. Galbūt nustebsite, kad iš pažiūros įprastas rudas riešutas gali priminti ir bulvę, ir saldų rudens desertą. Tik nepamirškite, kad kepimui tinka valgomieji kaštainiai, o ne tie kaštonai, kuriuos kasmet renkame Lietuvos parkuose.
