Purūs kefyriniai blyneliai man ilgai atrodė kaip loterija: vieną rytą pakyla stori ir minkšti, kitą – nors darau tą patį – keptuvėje išsiplečia ir tampa plonyčiai. Dar liūdniau, kai iš pradžių gražūs blyneliai ant lėkštės staiga subliūkšta. Radau paprastą triuką, kuris tai pakeitė.
Į tešlą įpilu šaukštelį citrinų sulčių. Kartu su soda jos padeda tešlai pakilti, o blyneliai išeina minkšti, porėti ir gražiai apskrudę.
Vien citrinos neužtenka. Svarbu ir tešlos tirštumas, ingredientų maišymo tvarka, ir keptuvės temperatūra. Kai viską padarau tinkamai, blyneliai pakyla maždaug iki 2 centimetrų storio ir savo minkštumu primena mažas spurgas.
Kodėl į kefyrinių blynelių tešlą įpilu citrinų sulčių?
Kefyras pats yra rūgštus, todėl reaguoja su valgomąja soda. Papildomas šaukštelis citrinų sulčių gali padėti sureguliuoti tešlos rūgštingumą ir paskatinti sodos reakciją.
Soda susitikusi su rūgštimi išskiria anglies dioksido dujas. Tešloje atsiranda mažyčių burbuliukų, kurie kepant padeda blyneliams kilti.
Todėl sodą beriu pačioje tešlos ruošimo pabaigoje. Jei ją įmaišyčiau per anksti ir tešlą ilgai maišyčiau, dalis dujų išsiskirtų dar prieš kepimą.
Sulčių reikia labai nedaug. Jos skirtos ne citrinos skoniui suteikti, o puresnei tekstūrai išgauti. Jeigu kefyras pakankamai rūgštus, blyneliai gali puikiai pavykti ir be papildomų citrinų sulčių.
Kokio recepto laikausi kepdama purius kefyrinius blynelius?
Iš šio kiekio ingredientų iškepu maždaug 12–15 nedidelių blynelių. Tikslus skaičius priklauso nuo to, kokio dydžio juos kepu.
Ingredientai
- 250 ml kefyro;
- 200–240 g kvietinių miltų;
- 1 kiaušinis;
- 1 valgomasis šaukštas cukraus;
- ⅓ arbatinio šaukštelio druskos;
- 1 arbatinis šaukštelis citrinų sulčių;
- ½ arbatinio šaukštelio valgomosios sodos be kaupo;
- 1 valgomasis šaukštas aliejaus į tešlą;
- šiek tiek aliejaus kepimui.
Miltų kiekį visada derinu prie tešlos tirštumo. Kartais pakanka 200 gramų, kartais tenka įberti dar kelis šaukštus – viskas priklauso nuo kefyro tirštumo, kiaušinio dydžio ir pačių miltų.
Mano taisyklė paprasta: tešla turi būti tokia tiršta, kad nuo šaukšto kristų lėtai, o ne bėgtų plona srovele.
Kaip kepti, kad blyneliai liktų aukšti ir minkšti?
1 žingsnis. Paruošiu kefyro ir kiaušinio mišinį.
Kefyrą iš šaldytuvo išimu iš anksto, kad nebūtų labai šaltas. Jei reikia, švelniai pašildau iki maždaug 35–38 laipsnių, bet jokiu būdu neužvirinu.
Į dubenį įmušu kiaušinį, suberiu cukrų ir druską ir lengvai išplaku šluotele. Tada supilu kefyrą bei citrinų sultis ir išmaišau.
2 žingsnis. Suberiu miltus.
Miltus persijoju ir dalimis beriu į kefyro mišinį. Maišau tol, kol nebelieka sausų miltų gumulėlių.
Čia svarbiausia tešlos nepraskiesti: ji turi būti gerokai tirštesnė nei įprastų lietinių blynų. Jei atrodo per skysta, įberiu dar šiek tiek miltų.
Galiausiai įmaišau šaukštą aliejaus, kuris padeda blyneliams likti minkštiems.
3 žingsnis. Sodą suberiu paskutinę.
Tai mėgstamiausia recepto dalis, nes tešla beveik iš karto pradeda keistis. Įberiu pusę arbatinio šaukštelio sodos ir trumpai, bet tolygiai išmaišau. Netrukus pasirodo mažų burbuliukų.
Tešlą palieku maždaug 10 minučių ramiai pastovėti. Per tą laiką miltai sugeria skystį, o tešla tampa vientisesnė.
Po to jos intensyviai nebemaišau ir, ilgai nelaukdama, pradedu kepti.
4 žingsnis. Kepu ant ne per stiprios ugnies.
Į keptuvę įpilu šiek tiek aliejaus ir įkaitinu ją ant vidutinės kaitros, o tada ugnį truputį sumažinu.
Tešlą kabinu šaukštu ir atsargiai dedu į keptuvę. Blynelių paviršiaus nespaudžiu ir nelyginu – leidžiu jiems išlaikyti natūralų storį.
Iš vienos pusės kepu maždaug 2–3 minutes. Kai apačia gražiai pagelsta, o kraštai pradeda tvirtėti, atsargiai apverčiu.
Kitą pusę kepu dar apie 2–3 minutes. Storesniems blyneliams gali prireikti šiek tiek daugiau laiko, kad vidus visiškai iškeptų.
5 žingsnis. Patiekiu dar šiltus.
Iškepusius blynelius perkeliu į lėkštę. Jeigu keptuvėje buvo daugiau aliejaus, trumpam padedu juos ant popierinio rankšluosčio.
Skaniausi jie šilti, kai išorė lengvai apskrudusi, o vidus minkštas ir purus.
Dvi klaidos, dėl kurių blyneliai subliūkšta
Anksčiau maniau, kad kuo skystesnė tešla, tuo lengviau blyneliai iškeps. Kepant purius kefyrinius blynelius yra atvirkščiai.
Pirmoji klaida – per skysta tešla. Jei ji lengvai liejasi keptuvėje, blyneliai plinta į šonus, užuot kilę į viršų. Todėl miltų kiekį reguliuoju pagal konsistenciją, o ne vien pagal recepte nurodytus gramus.
Antroji klaida – pernelyg didelė kaitra. Kai keptuvė labai karšta, paviršius greitai paruduoja, o vidus lieka drėgnas. Tokie blyneliai gali būti sunkūs ir suglebti, todėl kepu kiek lėčiau ir leidžiu jiems tinkamai iškepti.
Dar pastebėjau, kad neverta blynelių keptuvėje spausti mentele. Taip suspaudžiama struktūra, kurią stengiausi išgauti ruošdama tešlą.
Prie šių blynelių labiausiai mėgstu naminę uogienę arba grietinę. Kartais patiekiu su medumi, o norint kažko gaivesnio – su trintomis uogomis.
Receptas man patinka dėl paprastumo: nereikia mielių, ilgo kildinimo ar ypatingų produktų. Užtenka kefyro, kiaušinio, miltų, trupučio sodos ir vieno šaukštelio citrinų sulčių.
Dabar, kai užsimanau storų, minkštų blynelių, pirmiausia pasirūpinu ne priedais, o tinkama tešla. Nuo jos priklauso, ar iš keptuvės išimsiu purius mažus blynelius, ar dar vieną plonų blynų porciją.
