Kai vaikystėje pirmą kartą pamačiau ant tortо gulinčią mažą marcipano bitutę, ilgai negalėjau patikėti, kad tai – ne plastikas, o valgomas daiktas. Marcipano figūrėlės turi tą ypatingą magiją: jos atrodo kaip žaislai, o skonis primena migdolus ir cukraus pudrą, sumaišytus su vaikystės Kalėdomis. Šiandien noriu pasidalinti visu tuo, ką pati išmokau bandant, klystant ir vėl bandant – kaip iš paprasto migdolų pastos gabalo pasidaryti tikrą stalo puošmeną.
Kas per stebuklas tas marcipanas
Marcipanas – tai migdolų miltelių, cukraus pudros ir kartais kiaušinio baltymo mišinys, kuris savo konsistencija primena minkštą modelino masę. Skirtingai nuo fondanto ar cukraus pastos, marcipanas turi savo, gana ryškų riešutų skonį, todėl jis tinka ne tik dekoravimui, bet ir kaip pilnavertis saldainis. Geras marcipanas turėtų kvepėti migdolais, o ne vien cukrumi – jei jaučiate, kad masė primena tik saldų plastiliną, tikriausiai jame migdolų dalis buvo sutaupyta.
Parduotuvėse rasite įvairios kokybės marcipano – nuo pigaus, kuriame migdolų yra vos 20%, iki brandaus, kur ta dalis siekia 50% ir daugiau. Figūrėlėms rekomenduočiau rinktis bent 33% migdolų turintį produktą, nes jis geriau tvirtėja ir laiko formą.
Namuose gamintas ar pirktas – kurį rinktis
Jei turite laiko ir noro, marcipaną galima pasigaminti pačiam: sumaišius smulkiai maltus migdolus su cukraus pudra ir keliais lašais migdolų aromato, gaunama masė, kurią po truputį galima minkyti kaip tešlą. Naminis marcipanas dažniausiai būna minkštesnis ir sunkiau formuojamas iš pat pradžių, todėl jį verta trumpam palikti šaldytuve, kol sustings.
Pirktas, gatavas marcipanas – patogesnis pradedantiesiems. Jis vienalytis, nelipnus ir jau iš karto tinkamos konsistencijos lipdymui. Aš pati dažnai naudoju kombinaciją: perku bazinį marcipaną, o tada pats papildomai suminkau su nedideliu kiekiu cukraus pudros, jei masė pasirodo per drėgna.
Kokie įrankiai iš tikrųjų pravers
Nereikia bėgti į konditerijos parduotuvę ir pirkti visą arsenalą – dauguma daiktų tikriausiai jau yra jūsų virtuvėje:
- Aštrus mažas peiliukas arba skalpelis smulkioms detalėms – akims, snukučiams, lapeliams
- Dantų krapštukai ar medinis iešmelis – jais patogu spausti duobutes, akių vietas, braižyti linijas
- Švelnus pensilis (naujas, tam skirtas) dažymui su maistiniais dažais
- Nedidelė lentelė ar plastikinis padėklas, ant kurio saugu formuoti figūrėlę
- Rankos, gerai nuplautos ir šiltos – šaltos rankos marcipaną tik įtrūkina
Jei ketinate daryti daugiau nei vieną vienodą figūrėlę, pravers ir maži silikoniniai formeliai, tačiau tikra kūrybos džiugesys slypi tik pirštų darbe.
Nuo gabalo iki figūrėlės: praktinis procesas
Pradedu visada nuo to, kad marcipaną kelias minutes paminkau plikomis rankomis – taip jis tampa elastingesnis ir šiltesnis, lengviau paklūsta. Jei masė lipa prie pirštų, patepu rankas trupučiu cukraus pudros, tačiau saugau, kad jos nebūtų per daug, nes tuomet figūrėlė ims trūkinėti.
Tada dalinu masę į mažus gabalėlius – kūnui, galvai, letenoms, uodegai ir taip toliau, atsižvelgiant į tai, ką ruošiuosi lipdyti. Paprasčiausia pradėti nuo apvalių formų: kamuoliukas visada yra pagrindas beveik viskam – kiaušinis, gyvūno galva, gėlės žiedlapis.
Kelios praktinės pastabos, kurios man daug kartų padėjo:
- Jungiant dvi detales, vietą, kur jos susiliečia, sudrėkinu vandeniu su teptuku – tai veikia kaip klijai ir detalės nesiskiria
- Mažas detales, pvz. akis, geriau daryti iš kitos spalvos marcipano gabalėlių, o ne dažyti jau prilipdytas – lengviau valdyti tikslumą
- Jei figūrėlė turi stovėti (pvz. zuikis ant kojų), palikite ją džiūti kambario temperatūroje bent parą, kad apatinė dalis sukietėtų ir išlaikytų svorį
- Dirbdami ilgiau su viena marcipano dalimi, ji ims džiūti ir trūkinėti – tokiu atveju tiesiog šildykite ją rankose kelias sekundes
Spalvos, kurios pakeičia visą figūrėlę
Dažymas – ta dalis, kurioje figūrėlė iš pilkšvo bandymo virsta tikru meno kūriniu. Yra du būdai: dažyti marcipaną iš anksto, minkant su geliniais maistiniais dažais, arba dažyti jau paruoštą figūrėlę teptuku su skystais dažais, sumaišytais su keliais lašais degtinės ar vandenio (alkoholis padeda dažams greičiau išdžiūti ir nesudrėkinti masės).
Rekomenduoju rinktis gelio pagrindo dažus, nes jie nekeičia marcipano konsistencijos – skysti dažai, įpilti tiesiai į masę, gali padaryti ją per drėgną. Minkydami spalvotą marcipaną, dirbkite pirštinėse, nes gelio dažai puikiai dažo ir rankas.
Norint gauti pastelinius, švelnius atspalvius, dažų dedu vos ant peilio galiuko – geriau pridėti papildomai, nei skubėti ir sugadinti visą partiją per ryškia spalva. Ryškioms, sodrioms figūrėlėms (pvz. Kalėdiniams elniukams ar velykiniams kiškiams) dažų reikės daugiau, tačiau čia jau veikia asmeninis skonis.
Kaip figūrėlės sulaukia savo šventės neišdžiūvusios
Marcipano figūrėlės mėgsta vėsą, sausumą ir tamsą. Geriausiai jos jaučiasi sandariai uždarytoje dėžutėje, kambario temperatūroje, atokiau nuo šviesos ir šilumos šaltinių. Šaldytuvas – ne draugas, nes drėgmė ten priverčia marcipano paviršių tapti drėgnu ir lipniu, o kai figūrėlė vėl sušyla, ant jos paviršiaus susikaupia rasos lašeliai.
Jei figūrėlės skirtos tortui ar pyragui su kremu, jas geriausia dėti kuo vėliau, nedaug laiko prieš patiekimą – kremo drėgmė ir šaltis marcipanui nėra draugiški. Paruoštos, tačiau nedėtos figūrėlės sandarioje dėžutėje gali sulaukti savo eilės iki dviejų-trijų savaičių, o kai kurie meistrai sako, kad tinkamai saugomos jos gali laukti ir mėnesį.
Klaidos, kurias kiekvienas kartą padaro (ir aš taip pat)
Pirmieji bandymai retai būna tobuli, ir tai visiškai normalu. Dažniausios kliūtys, su kuriomis susidūriau pati:
- Per sausas marcipanas – trupa, sunkiai formuojasi. Sprendimas: papildomai minkant, įlašinti kelis lašus vandens arba gliukozės sirupo.
- Per drėgnas marcipanas – lipa prie visko, nelaiko formos. Reikia po nedaug pridėti cukraus pudros, kol pasiekiama norima konsistencija.
- Spalvos susilieja tarp detalių – jei skirtingai nudažytos dalys ilgai guli kartu ir liečiasi, spalva pradeda „bėgti“. Sprendimas: leisti figūrėlei visiškai apdžiūti, prieš dedant šalia kitos spalvos detalę, arba dirbti greitai ir tiksliai.
- Figūrėlė sulūžta transportuojant – marcipanas, ypač sausesnis, gana trapus. Vežant ant torto ar dovanojant, verta naudoti standžią dėžutę, kur figūrėlė netrankytų kitų daiktų.
Kai virtuvė virsta mažu dirbtuvėliu
Iš tikrųjų marcipano figūrėlės – tai ne tik dekoro elementas, o proga sustoti, pasėdėti prie stalo ir kelioms valandoms tapti amatininku, kuriam nereikia jokio ypatingo talento, vien noro ir kantrybės. Vaikai šitą procesą myli beprotiškai – nei formalūs pieštukai, nei plastilinas negali pralenkti fakto, kad iš savo darbo galėsi po valandos suvalgyti nuosavai nulipdytą ežiuką.
Nesiekite pirmame bandyme padaryti muziejinio lygio meno kūrinio – marcipanas atleidžia klaidas, leidžia perlipdyti, pertvarkyti, pradėti iš naujo. Svarbiausia – jausmas, kai po valandos ant stalo stovi maža armija personažų, kuriuos pati sukūrėte iš migdolų ir cukraus. Ir net jei snukutis kreivas, o akys skirtingo dydžio, tokia figūrėlė vis tiek turi savo, tikro rankų darbo, žavesio, kurio nė vienas gamyklinis dekoras nepakartos.
