Šie kefyro pyragėliai be mielių išeina minkšti ir purūs, o jų paslaptis – švelni, miltais neperkrauta tešla ir tinkamai įkaitintas aliejus. Formuojami jie panašiai kaip žagarėliai, tik tešla kočiojama storesnė, todėl kepiniai gaunasi puresni. Paruošti pakanka dubens, šaukšto, kočėlo ir keptuvės.
Tešla purėja be mielių: kefyro rūgštis reaguoja su soda, ir susidarančios dujos padeda tešlai pakilti. Kefyrą bei kiaušinį naudokite ne tiesiai iš šaldytuvo, tešlai leiskite pusvalandį pailsėti, o kočiodami nepadarykite jos pernelyg plonos. Tuomet keptuvėje pyragėliai gražiai išsipūs, išorė apskrus, o vidus liks minkštas.
Ko reikia kaimiškiems kefyro pyragėliams?
Iš šio kiekio gausite maždaug 25–30 pyragėlių, priklausomai nuo jų dydžio. Tešlai paruošti skirkite apie 15–20 minučių, poilsiui – 30 minučių, o kepimo trukmė priklauso nuo keptuvės dydžio ir partijų skaičiaus.
Tešlai
- 250 ml kefyro, geriausia apie 2,5 proc. riebumo
- 1 kiaušinio
- 2 valgomųjų šaukštų cukraus
- ½ arbatinio šaukštelio druskos
- ½ arbatinio šaukštelio valgomosios sodos
- 2 valgomųjų šaukštų neutralaus skonio aliejaus
- apie 450–480 g kvietinių miltų
Kepimui ir patiekimui
- apie 150 ml aliejaus, prireikus daugiau, atsižvelgiant į keptuvės dydį
- cukraus pudros
- cinamono pagal skonį
- šiek tiek vanilinio cukraus, jei mėgstate
Miltų kiekį vertinkite kaip orientyrą: skirtingi miltai nevienodai sugeria drėgmę, todėl jų nereikia suberti visų iš karto. Svarbiausias požymis – tešla minkšta, lengvai formuojama, nei sausa, nei kieta.
Kaip paruošti pyragėlius?
- Kefyrą ir kiaušinį iš anksto išimkite iš šaldytuvo, kad jie nebūtų šalti.
- Giliame dubenyje sumaišykite kefyrą, kiaušinį, cukrų ir druską.
- Įpilkite 2 šaukštus aliejaus, suberkite sodą ir gerai išmaišykite.
- Miltus persijokite ir berkite dalimis. Iš pradžių maišykite šaukštu, o masei sutirštėjus trumpai paminkykite rankomis. Sustokite, kai tešla susijungs į minkštą rutulį.
- Tešlos rutulį uždenkite švaria šluoste arba dubeniu ir palikite 30 minučių.
- Po poilsio tešlos iš naujo ilgai neminkykite. Perkelkite ją ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir padalykite į dvi dalis.
- Kiekvieną dalį iškočiokite maždaug 7–10 mm storio lakštu.
- Lakštą supjaustykite nedideliais stačiakampiais arba rombais. Kiekvieno viduryje padarykite išilginį įpjovimą, neįpjaudami iki kraštų.
- Vieną gabalėlio galą atsargiai perkiškite pro angą ir lengvai ištiesinkite – gausite susuktą formą.
- Į storadugnę keptuvę įpilkite aliejaus ir įkaitinkite ant vidutinės kaitros. Aliejus turi būti pakankamai karštas, kad įdėta tešla pradėtų kepti, tačiau neturėtų rūkti. Jei naudojate virtuvinį termometrą, galite orientuotis į maždaug 170–175 °C temperatūrą.
- Pyragėlius dėkite mažomis partijomis, tarp jų palikdami vietos. Kepkite maždaug po 1,5–2 minutes iš kiekvienos pusės; storesniems gabalėliams gali reikėti ilgiau.
- Pirmą iškepusį pyragėlį perpjaukite ir patikrinkite vidų. Jei plutelė jau tamsi, o tešla viduje dar drėgna ir neiškepusi, kitą partiją kepkite mažesne kaitra.
- Iškepusius pyragėlius trumpam sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų paviršiuje likęs aliejus.
- Dar šiltus apibarstykite cukraus pudra, sumaišyta su cinamonu.
Į ką atkreipti dėmesį minkant tešlą?
Nereikia tešlos ilgai ir stipriai minkyti ar berti papildomų miltų vien dėl nedidelio lipnumo. Jei tešla limpa prie delnų, pirmiausia nuvalykite nuo jų prilipusius likučius ir įvertinkite konsistenciją iš naujo. Dažnai norisi miltų įberti dar ir dar, tačiau taip lengva gauti kietesnius kepinius.
Paruošta tešla turi pasiduoti lengvai paspaudus, o jos paviršius neturėtų trūkinėti. Pusvalandžio poilsio metu miltai geriau sudrėksta, tešla atsipalaiduoja ir tampa patogesnė kočioti. Šis poilsis ypač praverčia, jei minkant ji pradėjo spyruokliuoti ir trauktis atgal.
Kaip suformuoti, kad pyragėliai būtų purūs?
Dalijant tešlą į dvi dalis, lengviau išlaikyti vienodą storį ir nereikia iš karto užimti viso darbastalio. Jei norite minkštų, puresnių pyragėlių, tešlos nepaverskite beveik permatomu lakštu. Labai plonai iškočioti gabalėliai keps greičiau ir bus panašesni į traškius žagarėlius.
Stenkitės formuoti panašaus dydžio gabalėlius, kad vienoje partijoje jie keptų tolygiai. Tešlos likučius švelniai sujunkite, tačiau neperminkykite su dideliu kiekiu papildomų miltų. Storesnius gabalėlius kepkite atskirai nuo plonesnių.
Kodėl keptuvėje nereikia dėti per daug pyragėlių?
Kepdami pyragėliai padidėja, o perpildžius keptuvę aliejus atvės. Vien graži išorės spalva neparodo, kad storesnis kepinys jau paruoštas, todėl pirmąjį pyragėlį verta patikrinti perpjovus.
Kada berti cukraus pudrą ir cinamoną?
Iškepusių pyragėlių nekraukite iš karto į aukštą krūvą ir neuždenkite – garai sudrėkins paviršių. Pirmiausia leiskite jiems šiek tiek nuvarvėti ir pravėsti, tada dar šiltus apibarstykite.
Jei dedate vanilinio cukraus, geriausia rinktis smulkesnį arba jį papildomai susmulkinti. Priedus patogu berti per sietelį, kad sluoksnis pasiskirstytų tolygiai.
Ką keisti, jei pirmoji partija nepavyko?
Jeigu pyragėliai gavosi kieti, kitą kartą miltus berkite atsargiau ir trumpiau minkykite. Jei jie pernelyg riebūs, patikrinkite, ar aliejus nebuvo per vėsus ir ar keptuvėje nebuvo per daug gabalėlių. Tamsi plutelė bei neiškepęs vidus rodo, kad reikia mažinti kaitrą arba formuoti kiek plonesnius kepinius.
Skaniausi jie švieži, dar šiek tiek šilti, su arbata, kava ar stikline pieno. Jei liko kitai dienai, prieš sudėdami į uždaromą indą visiškai atvėsinkite. Cukraus pudros dalį galite pasilikti patiekimui – per naktį ant kepinių esantis sluoksnis gali sudrėkti ir tapti mažiau matomas.
